Alpių grėsmės: ką reikia žinoti apie sniego lavinas

Sausį Europą užklupus itin intensyviam snygiui situacija slidininkų ypač pamėgtose Alpėse tapo labai pavojinga. Šveicarija, Austrija, Prancūzija, Vokietija jau patyrė pirmųjų sniego lavinų jėgą, pareikalavusią ir žmonių aukų. Ir nors situacija šiuo metu stabilizavosi, draudimo bendrovės BTA ekspertai perspėja slidininkus aktyviai domėtis situacija, o išvykus slidinėti – griežtai laikytis vietos atstovų nurodymų ir nerizikuoti.

„Sniego lavinų grėsmė priklauso nuo kintančių oro sąlygų: jeigu jau yra susidaręs sniego sluoksnis ir iškrenta dar daugiau sniego, čiuožti, ypač už oficialių trasų ribų, tampa labai pavojinga. Lavinų pavojaus lygis kurortuose vertinamas nuo 1 iki 5 balų. 1–2 balai reiškia, kad sniego lavinos pavojaus nėra, 3 – reikėtų pasisaugoti, o 4–5 reiškia, kad geriau aplenkti vietas, kur gali susidaryti sniego lavina. Šiuo metu populiariausiuose kurortuose situacija kiek aprimusi, tačiau lemtingų oro permainų dar tikrai gali būti“, – aiškina BTA asmens draudimo rizikos vertintojas Andrius Žilėnas.

Lavinos – itin apgaulingos

Kalnų gidas ir slidinėjimo instruktorius Vaidas Barkevičius sako, kad lavinos ir nuošliaužos kalnuose – gana įprastos ir didžioji jų dalis problemų nesukelia. Tačiau sunku iš anskto nuspėti, kada grėsmė reali, todėl saugotis patartina visada.

„Grėsmingai situacijai kalnuose susidaryti reikia tikrai daug šviežio sniego. Pusė metro per parą jau yra nemažai,  metras – bėda, o du metrai – dažniausiai katastrofa. Tuomet pavojus kyla net tuose šlaituose, kurie pusmetrį snaigių išlaiko be problemų. Jei šviežio sniego vos keliolika centimetrų – tai, deja, taip pat negarantuoja, kad šlaitas niekaip nepajudės“, – aiškina V. Barkevičius.

Pasak jo, situacija kalnuose keičiasi itin sparčiai ir gamta gali pažerti nemalonių staigmenų.

„Pirmu įspūdžiu pasitikėti tikrai nepatarčiau. Gali būti, kad visai nekaltai atrodantis šviežias sniego sluoksnis guli ant seno, kieto lygaus firno – sukietėjusio sniego, bet dar ne ledo paviršiaus. Tuomet turime čiuožyklą, kurią pabudinti gali ir nedidelis viršutinio sluoksnio sujudinimas. Čiuožyklos sniegui susidaro ir pavasarį tirpsmo vandenims paplaunant apatinį sniego sluoksnį palei pat uolos ar žolės pagrindą. Tuomet nučiuožia didžiuliai pertirpusio sniego masyvai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo super stabilūs“, – pabrėžia instruktorius.

Paisyti perspėjimų ir apribojimų – privaloma

Draudimo bendrovės asmens draudimo rizikos vertintojo teigimu, vienas patikimiausių būdų nepatekti į bėdą kalnuose – stebėti situaciją, sekti informaciją ir vadovautis oficialiais nurodymais.

„Savarankiškai vykstantiems į kalnus pirmiausiai būtina pasitikrinti, ar planuotą vietą iš viso galėsite pasiekti. Kalnuose keliai uždaromi dėl pavojaus arba tiesiog nespėjant tvarkytis su dideliais iškritusio sniego kiekiais. Taigi, jei kelias užtvertas, reiškia situacija tikrai rimta, ir plyšys palei užtvarą gali būti paliktas specialiųjų tarnybų automobiliams, bet tikrai ne jums“, – sako BTA specialistas.

Tas pats principas galioja ir slidinėjimo trasoms – jei jose judėjimas apribotas, ženklų būtina paisyti.

„Kurortų svečių saugumu rūpinasi rimtos tarnybos ir jei jos nusprendė uždaryti kelią, trasą arba net visą kurortą, reiškia tam turėjo neatremiamų priežasčių. Užtat atidarytose trasose galite jaustis visiškai saugūs ir pramogauti į valias. Papildomi pavojai, žinoma, tyko tų, kurie planuoja slidinėti už oficialių trasų ribų. Ekstremalų slidinėjimą propaguojantys visada rizikuoja labiau“, – sako A. Žilėnas.

Lenktynės su laiku

Išsiruošus pramogauti į kalnus, apie saugumą pagalvokite iš anksto, būkite apsvarstę ir sudėtingiausius scenarijus.

„Prieš vykdami slidinėti apie tai informuokite artimuosius, taip pat patartina kelionę užregistruoti Užsienio reikalų ministerijos puslapyje, kad būtumėt lengviau pasiekiami ir surandami. Neužmirškite apsidrausti, įsiveskite savo draudiko ir kitus būtiniausius, svarbiausius pagalbos numerius, kad turėtumėt juos po ranka“, – pataria A. Žilėnas.

Instruktoriaus teigimu, būtina ne tik žinoti, kokia saugumo įranga privaloma išsiruošusiems į kalnus, bet ir žinoti, kaip ją naudoti.

„Minimali gelbėjimosi pakliuvus į laviną įranga – siųstuvas, zondas, kastuvas – šiuo metu yra griežtai privalomas saugumo įrangos standartas visiems, išvažiuojantiems už trasų ribos bent per dešimt slidės ilgių. Taip, galbūt jūs esate laimės kūdikis, ir lavinos jūsų bijo, bet gali atsitikti taip, kad į bėdą paklius kitas žmogus, o jūs būsite jo viltis išsigelbėti.  Nepamirškite, jog geras gelbėtojas – gyvas gelbėtojas“, – sako V. Barkevičius.

Jo teigimu, patekus į rimtą bėdą būtina nepanikuoti ir prisiminti kelis svarbiausius dalykus.

„Jei jums pasisekė ir per pirmas 10 sekundžių nesutraiškė sniego lenta – kietas viršutinis sniego sluoksnis ant biraus pagrindo, vadinasi, turite apie 10-15 min., kol aplink veidą susidarys ledo pluta ir ims trūkti deguonies. Taip atsitinka šlapios, sunkios lavinos atveju. Jei užpylė sausas sniegas – lenktynės su laiku gali tęsis ir 20-25 min. Tai nėra toks beviltiškai trumpas laikas, jei netoliese yra žmonių, o po jūsų striuke – veikiantis siųstuvas“, – aiškina V. Barkevičius.

Apie BTA:

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2018 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2018 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 420 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta virš 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 47 mln. eurų žalų.

Pranešimą paskelbė: Lina Valantiejūtė, UAB „Idea Prima”

Komentarai