Booking.com
Nuolaida viešbučiuiSpausk ir atgauk 10 % nuo viešbučiui išleistos sumos.

Koronavirusas skatina plėsti teikiamų paslaugų spektrą: draudikų atsakymai į svarbiausius klausimus

Kinijos Hubėjaus provincijoje kilęs iki tol nežinomo koronaviruso protrūkis pasėjo nerimą visame pasaulyje, o nauji užsikrėtimo atvejai fiksuojami vis daugiau valstybių. Virusas jau pasiekė ne tik pietryčių Azijos šalis, bet ir Vokietiją, Prancūziją, Didžiąją Britaniją, Italiją, Ispaniją, Belgiją, Suomiją, Švediją, JAV, Kanadą, Australiją bei kitas šalis. Prognozuojama, kad Kinijoje ir už jos ribų fiksuojamų užsikrėtimo atvejų ir toliau daugės, o šiandien 80 tūkst. viršijantis susisirgimų skaičius dar gerokai išaugs. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė atsako į svarbiausius klausimus apie koronavirusą apsidraudusiems.

Ką daryti kelionėje įtarus, kad užsikrėtei koronavirusu?

Iki šiol didžioji dalis susirgusių europiečių koronavirusu užsikrėtė viešėdami užsienyje. Didžiausia infekcijos tikimybė ir toliau išlieka Kinijoje bei Pietryčių Azijos valstybėse, tačiau susirgimų atvejų daugėjant koronaviruso plitimo tikimybė kitose šalyse taip pat didėja. A. Jusė sako, kad kelionių draudimu apsidraudusiems bendrovės klientams užsienio šalyje užsikrėtus koronavirusu būtų atlygintos skubios medicinos pagalbos ir gydymo išlaidos. Be to, draudimo sutartyje numatyta apimtimi, prireikus, būtų atlygintos ir ligonio transportavimo į Lietuvą išlaidos.

„Viešnagės užsienyje metu įtariant galimą užsikrėtimą koronavirusu, jaučiant ligai būdingus simptomus pirmiausia reikėtų telefonu kreiptis į vietos sveikatos priežiūros įstaigas. Turint omenyje, kad daugelis valstybių imasi itin griežtų viruso plitimo suvaldymo priemonių, įtarus virusą greičiausiai būtų pasirūpinta galimai užsikrėtusiojo izoliavimu ir atitinkamu gydymu. Patekus vietos medikų globon reikėtų kaip įmanoma greičiau apie tai informuoti draudimo bendrovę. Tai reikėtų padaryti draudimo sutartyje nurodytais kontaktais. Taip pat rekomenduotina apie atvejį informuoti ir artimiausią Lietuvos atstovybę arba Užsienio reikalų ministeriją“, – sako A. Jusė.

Ką daryti, jei simptomai pasireiškė grįžus į Lietuvą?

Šiuo metu Užsienio reikalų ministerija į Kiniją, kurioje kilo naujojo koronaviruso protrūkis, rekomenduoja nevykti, tačiau virusui išplitus už šios šalies ribų tikimybė užsikrėsti egzistuoja ir kitose šalyse, ypač Pietryčių Azijoje – Singapūre, Taivane, Tailande, Filipinuose, Pietų Korėjoje, Vietname. Dėl to po viešnagės šiose šalyse pajutus koronaviruso sukeliamus simptomus – karščiavimą, kosulį, dusulį, kitus kvėpavimo sutrikimus – ar turint kitų priežasčių įtarti koronaviruso atvejį, reikėtų skambinti telefonu 112 arba susisiekti su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru.

Jei gyventojas kelionės metu buvo apsidraudęs kelionių draudimu, tačiau sveikatos priežiūros paslaugų jam prireikė tik sugrįžus į Lietuvą, o užsienyje su liga susijusių išlaidų jis nepatyrė, tuomet ir atlygintinos žalos nėra. Kelionių draudimas atlygina būtent užsienyje patirtas išlaidas.

„Tiesa, suprasdami, kokį susirūpinimą gyventojams kelia koronaviruso plitimas, šios ligos riziką įtraukėme į draudimą nuo nelaimingų atsitikimų. Tokia draudimo apimtis galios visiems, sutartį sudariusiems laikotarpiu nuo vasario 25 iki kovo 25 dienos“, – sako A. Jusė.

Ką daryti, jei koronaviruso protrūkis sujaukė kelionės planus?

Dėl koronaviruso protrūkio Kinijoje kai kurios didžiosios Europos oro linijų kompanijos atšaukė skrydžius į šios šalies miestus. Virusui plintant skrydžių maršrutai ir tvarkaraščiai gali būti toliau koreguojami, o kai kurie skrydžiai netikėtai atšaukiami.

„Atšaukti skrydžiai – ypač skrendant į tolimus kraštus su persėdimais tarpiniuose oro uostose – gali sukelti išties nemažai rūpesčių ir papildomų išlaidų. Nuostolius dėl prarastos skrydžio jungties gali atlyginti kelionių draudimas, jei klientas pasirenka tokią riziką įtraukti. Vis tik, jei dėl su koronavirusu susijusių priežasčių atšaukiamas pirminis skrydis, nuostolių kelionių draudimas nedengia, o dėl kompensacijų tokiu atveju reikėtų kreiptis į skrydį vykdančią oro linijų bendrovę. Kai skrydžiai oficialiai nėra atšaukti, tačiau dėl plintančio viruso ar šalyje taikomų karantino priemonių pats keleivis nusprendžia į kelionę nebevykti ar ją nutraukti, su tuo susijusių išlaidų draudimas taip pat nepadengia“, – sako A. Jusė.

Dėl priemonių, kurių siekdamos suvaldyti viruso plitimą imasi valstybės, gali kilti keblumų ir siekiant iš tam tikros šalies išvykti. Tokiu atveju reikėtų laikytis vietos valdžios taikomų karantino taisyklių bei keliavimo apribojimų ir kreiptis konsulinės pagalbos į artimiausią Lietuvos atstovybę arba Užsienio reikalų ministeriją.

ERGO Baltijos šalyse

ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu. Draudimo bendrovė ERGO Lietuvoje įvardinta geriausiai klientus aptarnaujančia draudimo sektoriaus įmone 2019 m. (remiantis bendrovės „Dive Lietuva“ slapto pirkėjo tyrimu).

Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.

Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt

Pranešimą paskelbė: Vaiva Mockutė, UAB „INK agency“

Komentarai