Legalios keturkojų atostogos svetur: ką turi žinoti gyvūnų savininkai?
Kelionės į svečias šalis leidžia po detalę dėlioti iš arti pamatyto plataus pasaulio mozaiką, o galbūt pajusti, kaip iš tikrųjų gražu pas mus. Tik atitrūkus nuo kasdienės rutinos pajunti, kas yra tikrasis fizinis bei emocinis poilsis. Tačiau atostogų planus netikėtai pakeisti gali liūdnos augintinio akys, nukreiptos į jūsų lagaminą. Ramybės neduoda klausimai, ar keturkojis, kelias savaites paliktas kitų globoje, nenugrims į depresiją, o žmogus, kuriam patikėjote mažylį, tinkamai atliks jam skirtą darbą? Atsisakyti išvykos ar rizikuoti atostogas apkartinti neramiomis mintimis dėl namuose likusio augintinio nebūtina. Misija „vežuosi augintinį atostogauti kartu“ yra visiškai reali, tiesiog neretai apsunkinama tam tikrų biurokratinių procedūrų. Straipsnyje rasite atsakymus į klausimą, ką privalu padaryti, jog kartu su augintiniu galėtumėte be nesusipratimų kirsti Lietuvos sieną bei grįžti namo.
Ko iš augintinio-keliautojo reikalauja veterinarijos institucijos?
Vykstant į Europos Sąjungos bei kai kurias kitas šalis (Šveicarija, Baltarusija, Norvegija, Kazachstanas, Islandija, Monakas, Rusija), užtenka turėti vadinamąjį augintinio pasą, kuris išduodamas kiekvienam identifikuotam šuniui, katinui ar šeškui. Identifikacija reiškia gyvūno mikročipavimą, būtiną ne tik keliaujant į užsienį, bet ir padidinantį tikimybę rasti pasiklydusį augintinį.
Savininkas, norintis įsivežti gyvūną į kitas ne ES šalis, turės gauti veterinarijos sertifikatą, atspindintį, jog gyvūnas atitinka toje šalyje keliamus veterinarijos institucijų reikalavimus. Šio dokumento išdavimas, lyginant su augintinio pasu, dažniausiai užtrunka ilgiau. Planuojantys kelionę (ypač į tolimesnes egzotiškas šalis), šiuo klausimu turėtų pasirūpinti iš anksto, kadangi, priklausomai nuo konkrečios šalies, formalumų tvarkymas gali trukti net iki 12 mėnesių (!).
Kai mylimas keturkojis suvalgo skanėstą, skirtą 3 mėnesių sukakties šventei, pastarajam turi būti atlikti visi reikalingi skiepai (ypač nuo pasiutligės). Jūsų veterinarijos daktaras neabejotinai žino, jog skiepijimo faktas bei būklė apie augintinio sveikatą prieš kelionę yra privalomai įrašomi į pasą.
Išsivežti išsivežėte: kaip grįžti atgal?
Jei viešėjote ES ar kitoje šalyje, netaikančioje sugriežtintų reikalavimų gyvūnų įvežimui, jokių problemų, grįždami namo, nepatirsite. Tačiau grįžtant į Lietuvą iš kai kurių kitų valstybių, augintiniui privalomai atliekamas pasiutligės tyrimas. Svarbu žinoti, jog šią paslaugą suteikti gali ne kiekviena pakelės klinika, bet tik patenkančios formaliai sudarytą sąrašą (šį nesunkiai „atkapstysite“ internete). Norint išvengti bereikalingo blaškymosi bei didesnių išlaidų (kaip jau supratote, augintinis priverčia padidinti kelionės biudžetą), tyrimą galite atlikti Lietuvoje, dar išvykstant prieš kelionę. Tai padaryti galima ne anksčiau nei 30, bet ne vėliau nei 365 dienų po atlikti pasiutligės skiepo. Mūsų šalies veterinarijos klinikose, sertifikuotose šio tyrimo atlikimui, kainos, lyginant su kai kuriomis kitomis šalimis, yra kur kas mažesnės (kad ir kaip keista, ar ne?).
Kas veža, tas ir diktuoja savas taisykles
Į kelionę besileidžiantiems nuosavu automobiliu, lieka palinkėti geros kelionės ir nepamiršti parodyti selfių su mylimiausiu keturkoju, kurio atostogų formalumų tvarkymas, tikėtina, pareikalavo daugiau laiko nei „dvikojų“ išsiruošimas. Skrendančių lėktuvu, važiuojančių autobusu ar traukiniu, rūpesčiai, deja, dar nesibaigė: prieš kelionę privalu pasidomėti, kokius reikalavimus augintinių transportavimui taiko konkretus vežėjas. Dažniausiai šis, be privalomų pateikti veterinarinių dokumentų, reikalauja ir specialios transportavimo dėžes bei gali taikyti kitus apribojimus.
Minėta informacija aktuali kačių, šunų bei šeškų augintojams. Jei turite kitą gyvūną (ypač egzotinį), dėl galimybės šį išsivežti svetur teiraukitės savo veterinarijos gydytojo bei pasidomėkite konkrečios šalies gyvūnų transportavimo taisyklėmis.
