Lietuvos oro uostuose pirmąjį ketvirtį – keleivių ir skrydžių augimas


					Lietuvos oro uostuose pirmąjį ketvirtį – keleivių ir skrydžių augimas

Pastaruosius kelerius metus nuolat skrydžių bei aptarnautų keleivių kiekį auginę Lietuvos oro uostai nemažina apsukų ir šįmet. Pirmąjį 2018 m. ketvirtį trys šalies oro vartai sulaukė 8 proc. daugiau skrydžių ir 16 proc. daugiau keleivių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Optimistiškai nuteikiantys rezultatai leidžia tikėtis, jog šių metų pabaigoje oro uostuose aptarnautų keleivių skaičius priartės prie 6 milijonų ribos.

Kaip pasakoja Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis, pirmąjį metų ketvirtį augimas buvo fiksuojamas beveik visose srityse – pradedant skrydžiais ir keleiviais, baigiant siūlomų maršrutų skaičiumi.

„Smarkiausiai, t. y. 17 proc., aptarnautų keleivių skaičius ūgtelėjo Vilniuje, kur keleivių srautas jau viršijo 977 tūkst. Tiesa, nuo jo nedaug atsiliko Kauno oro uostas, paaugęs 16 proc. Na, o Palangos oro uostą besirinkusių keleivių skaičius išliko maždaug toks pat kaip praėjusiais metais“, – sakė M. Gelžinis, pridūręs, jog pirmąjį šių metų ketvirtį bendrai visi trys šalies oro uostai aptarnavo virš 1,2 mln. keleivių, arba 16 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Toliau išliekant tokiems spartiems keleivių skaičiaus augimo tempams, pasak M. Gelžinio, tikėtina, kad 2018 m. pabaigoje Lietuvos oro uostai džiaugsis nauju rekordu – beveik 6 mln. aptarnautų keliautojų.

Vilniaus oro uostas pirmąjį 2018 m. ketvirtį galėjo pasigirti ir ryškiausiai matomu aptarnautų skrydžių augimu. Čia skrydžių kiekis padidėjo dešimtadaliu, Kaune jis išaugo 1 proc. Visuose trijuose Lietuvos oro uostuose šiemet sausio–kovo mėnesiais aptarnautų skrydžių padaugėjo 8 proc., iš viso jų buvo daugiau nei 13 tūkstančių.

„Gerus rezultatus didžiąja dalimi lėmė tai, kad išaugo reguliariųjų skrydžių pasiūla. Džiaugiamės, kad iš Palangos, Vilniaus ir Kauno dabar galima skristi net 86 maršrutais. Nemažai naujienų keleiviams buvo pristatyta kovo pabaigoje startavus aviaciniam vasaros sezonui: iš Vilniaus oro uosto startavo skrydžiai į Atėnus ir Korfu salą, o iš Kauno – į Žironą, Burgasą bei Riminį,“ – teigė Lietuvos oro uostų vadovas.

Nors skrydžių geografija Lietuvos oro uostuose nuolat plečiama, populiariausios šalys karaliauja jau ne pirmus metus. Net 19 proc. visuose trijuose oro uostuose aptarnautų keleivių pirmąjį 2018 m. ketvirtį rinkosi skrydžius į Didžiąją Britaniją, 10 proc. – į Vokietiją, o 8 proc. – Norvegiją.

Tarp oro uostų, iš kurių ar į kuriuos dažniausiai skrido keleiviai iš Vilniaus, Kauno ar Palangos, pirmos vietos pozicijų neapleido Londono Lutono oro uostas, jį rinkosi 11 proc. keliaujančiųjų. Po 6 proc. keleivių rinkosi Kopenhagos ir Varšuvos oro uostus. 

Skaičiuojama, kad daugiau nei pusę Lietuvos oro uostų keleivių pirmąjį šių metų ketvirtį pervežė oro bendrovės „Ryanair“ ir „Wizz Air“. Likusi keleivių dalis rinkosi skrydžius „airBaltic“, „LOT“, „Scandinavian Airlines“, „Ukraine International Airlines“ ir kitų oro linijų lėktuvais. 

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje.  Per 2017 m. jie aptarnavo 5,2 mln. keleivių ir 55 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 79 reguliariosiomis kryptimis į 67 miestus 29 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc. 

Pranešimą paskelbė : – -, UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“

Komentarai