Nuolaida viešbučiuiSpausk ir atgauk 10 % nuo viešbučiui išleistos sumos.

10 įdomių faktų apie lietuvių pamėgtą Tenerifę: ryšys su Šekspyru ir paslaptingas vietinės genties palikimas

Nuo spalio 11 d. vėl vykdomi tiesioginiai skrydžiai į lietuvių pamėgtą atostogų kryptį –Tenerifę, itin populiarią šaltuoju metų sezonu. Buvę Tenerifėje sutiks, jog ši sala kaskart turi kuo nustebinti net ir ją jau aplankiusį keliautoją – kelionių organizatorius „Novaturas“ dalijasi įdomiausiais faktais apie didžiausią Kanarų salą, tarp kurių – ugnikalnių išsiveržimai, ryšys su Šekspyru ir vietinės genties paslaptys. 

Tenerifė – nepaprasto laukinio gamtos grožio sala, šimtus tūkstančių turistų traukianti ištisus metus, tačiau ypač populiari šaltais žiemos mėnesiais. Temperatūra čia paprastai būna aukštesnė nei 20 laipsnių, o įvairus tropinis kraštovaizdis ir beveik nepertraukiami saulės spinduliai leidžia trumpam pamiršti pūkines striukes ir šiltus šalikus.

Ši sala gali pasiūlyti viską, ko reikia kokybiškoms atostogoms – čia galima poilsiauti prašmatniausiuose paplūdimio kurortuose arba ilgesniam laikui apsistoti ekonominės klasės apartamentuose, tyrinėti įvairius gamtos stebuklus, plaukioti banglentėmis juodojo smėlio paplūdimiuose, leistis į svaiginančius žygius tarpekliais ar gastronomines keliones ir užsiimti daugybe kitų veiklų. 

Tenerifė pamėgta ir kaip „darbostogų“ kryptis – žmonės čia atvyksta dirbti nuotoliniu būdu ir tuo pačiu tyrinėti salą. Puikia „darbostogų“ kryptimi lietuviams Tenerifė tampa dėl to, kad čia visada pasitinka geras oras, skanus maistas, puikiai išvystyta infrastruktūra, tik 2 val. laiko skirtumas, platus apgyvendinimo paslaugų pasirinkimas – nuo viešbučių iki apartamentų ar vilų didesnėms kompanijoms. Tenerifės pranašumas yra tai, kad jose telpa viskas – ir miesto šurmulys, ir saulės vonios paplūdimyje ar prie baseino. Viską galima pasiekti patogiu atstumu, negaištant brangaus laiko ilgai keliaujant iš taško A į tašką B.

Nemažai keliautojų Tenerifėje renkasi žiemoti bei tyrinėti salą – joje iš tiesų apstu veiklų kiekvienam atvykėliui. Norint geriau pažinti Tenerifę, rekomenduojama aplankyti šiaurinę ir pietinę salos dalis, kurios visiškai skiriasi savo kraštovaizdžiu. Du pagrindiniai Tenerifės miestai yra sostinė Santa Krusas ir buvusi sostinė La Laguna. Nors juos skiria mažiau nei valanda kelio automobiliu, vietovių kraštovaizdis – labai skirtingas: pietuose vyrauja dykuma ir sausra, o šiaurėje – atogrąžos ir žaluma. Dauguma salos lankytojų plūsta į pietus, kur laukia garantuota saulė, tačiau šiaurėje galima patirti daugiau laukinės gamtos – čia plyti juodo vulkaninio smėlio paplūdimiai, kurių daugelį galima pasiekti tik pėsčiomis.

„Novaturas“ rekomenduoja vykstant į Tenerifę pasiimti gerus žygių batus – būtent pėsčiomis galima pasiekti pačias ypatingiausias salos vietas: apsilankyti Teidės ugnikalnio nacionaliniame parke, įtrauktame į UNESCO paveldo sąrašą, pereiti Anagos kalnų žygių trasas ar tyrinėti žaliuojantį Maskos tarpeklį. Norintys lengvesnės, bet ne ką mažiau įdomios pasivaikščiojimo atrakcijos, gali vykti į salos įžymybe laikomą Loro parką, esantį seniausiame visoje saloje Puerto de la Kruso kurorte. Čia galima pamatyti daugybę išgelbėtų gyvūnų ir didžiausią pasaulyje papūgų kolekciją.

Jei jums atrodo, kad jau viską žinote apie Tenerifę, „Novaturas“ atskleidžia 10 įdomybių, apie kurias tikrai nebūsite girdėję. 

  1. Nors Tenerifė neretai pavadinama saulės, jūros ir smėlio sala, iš tiesų dauguma salos paplūdimių nėra natūralūs, o sukurti žmogaus. Natūralius Tenerifės paplūdimius galima atpažinti iš juodo smėlio ir akmenų. Tuo tarpu visi šviesaus smėlio paplūdimiai yra praėjusio amžiaus antroje pusėje sukurti iš smėlio, atvežto iš Sacharos dykumos.
  2. Tenerifės vėliava yra beveik tokia pati, kaip Škotijos – baltos sukryžiuotos linijos mėlyname fone. Viena iš tokio sutapimo priežasčių yra tai, jog tiek Tenerifės, tiek Škotijos globėjas yra Šv. Andrius, kurio simbolika ir panaudota abiejų vietovių vėliavose. Tiesa, vėliavas padėjus šalia, Tenerifės vėliavą galima atskirti iš kiek tamsesnės mėlynos spalvos fono.
  3. Puikiai žinoma, kad Teidės ugnikalinis yra aukščiausias Ispanijos taškas, pačioje viršūnėje pasiekiantis net 3718 m. aukštį virš jūros lygio. Be to, Teidė yra ir trečias pagal dydį vulkanas visame pasaulyje. Tačiau įdomiausia tai, kad būtent Teidės ugnikalnis sudaro ilgiausią pasaulyje šešėlį, krentantį ant jūros paviršiaus.
  4. Ar žinote, koks ryšys sieja Kanarų salas ir Viljamą Šekspyrą? Pasirodo, garsusis rašytojas, poetas ir dramaturgas itin mėgo vietinį Kanarų vyną. Šį gėrimą jis net paminėjo dviejuose savo kūriniuose – „Vindzoro šmaikštuolės“ ir „Henrikas VI“. Žinoma, kad Šekspyras kasmet kaip dalį savo atlyginimo gaudavo statinę Malvazijų vynuogių vyno. Tenerifė savo vynu garsėja iki šių dienų – net apie 8 tūkst. hektarų salos ploto užima vynuogynai, kuriuose auginama įvairių rūšių vynuogių, iš kurių gaminamas tiek baltas, tiek raudonas vynas. Kai kurie vyno gamintojai teigia, kad Tenerifė yra antras labiausiai saulėtas vyno regionas pasaulyje po Čilės. Kanarų salose gana populiarus vyno turizmas – gėrimo mėgėjai iš viso pasaulio atvyksta į salų vynuogynus ir dalyvauja jose organizuojamose degustacijose.
  5. Išlikusiuose istoriniuose šaltiniuose randama informacijos apie 4 Teidės ugnikalnio išsiveržimus. Seniausi du užfiksuoti vulkano išsiveržimai įvyko ankstyvais 1700-siais, dar vienas įvyko 1798 m., o paskutinį kartą ugnikalnis buvo aktyvus 1909 metais. Tiesa, nei vienas ugnikalnio išsiveržimas nebuvo pavojingas ir žmonės nenukentėjo.
  6. Kanarų salos 1991 tapo pirmuoju autonominiu Ispanijos regionu, uždraudusiu bulių kautynes. Tiesa, bulių kautynės salose nevyko dar anksčiau – paskutinės užfiksuotos 1984 m., o jų sustabdymą lėmė mažas žmonių susidomėjimas.
  7. Tenerifėje nufilmuotas ne vienas garsus Holivudo filmas. Tarp jų – 2010 sukurtas „Titanų susidūrimas“ (angl. „Clash Of The Titans“), taip pat 2013 m. „Greiti ir įsiutę 6“ (angl. „Fast And Furious 6“). 2016 m. Tenerifėje buvo filmuota ir penktoji veiksmo filmo „Džeisonas Bornas“ (angl. „Jason Bourne“) dalis, tačiau jį žiūrint Santa Kruzo miestą atpažinti sunku – jis grafikos pagalba pakeistas taip, kad primintų Graikiją.
  8. Guančai, vietinė Tenerifės gyventojų gentis, statydavo piramides ir jose melsdavosi įvairiems dievams, demonams ir dvasioms. Dalis piramidžių yra vis dar išlikusios ir vadinamos Gvimaro piramidėmis. Piramidžių parkas įrengtas garsaus norvegų mokslininko Turo Hejerdalo iniciatyva. Mokslininkas išsiaiškino, kad piramidės yra sukonstruotos iš sustingusios lavos akmenų, o šalia jų rastos archeologinės iškasenos turi Pietų Amerikos kultūrai būdingų bruožų. Tai byloja apie senųjų civilizacijų ryšius.
  9. Viena populiariausių turistų atrakcijų Tenerifėje – Siamo vandens parkas. Šis parkas savo sąskaitoje turi net kelis pasaulio rekordus – jame yra didžiausias tailandietiško stiliaus pastatas už Azijos ribų ir didžiausia drakono skulptūra pasaulyje. Be to, parkas įsikūręs šalia vieno naujausių salos kurortų Kosta Adechės. Čia įsikūrę aukščiausios kategorijos viešbučių kompleksai, siūlantys įvairiausias sporto, laisvalaikio, poilsio, sveikatingumo ir grožio paslaugas, taip pat yra El Duko paplūdimys, kurį vietiniai laiko geriausiu pietų pakrantėje. Aktyvaus poilsio mėgėjams siūlomas didelis vandens sporto pramogų pasirinkimas bei kurorte esantis golfo aikštynas.
  10. Kiekviena Kanarų sala turi savo mikroklimatą. Šie mikroklimatai net ir toje pačioje saloje gali varijuoti nuo didelės sausros, iki didelės drėgmės. Kaip pavyzdį galima įvardyti pietinę ir šiaurinę Tenerifės dalis – kol šiaurėje vyrauja drėgnesni orai, pietuose dažnesnės sausros. Tiesa, įdomu tai, kad centrinės Tenerifės miesteliai ir kaimai taip pat turi savo varijuojančius mikroklimatus.

Pranešimą paskelbė: Živilė Karevaitė, Integrity PR
10 įdomių faktų apie lietuvių pamėgtą Tenerifę: ryšys su Šekspyru ir paslaptingas vietinės genties palikimas

Komentarai