Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pranešimas: „Turizmo isterija. Ministerija negirdi, o premjerė ar išgirs?“

2021 m. kovo 9 d. pranešimas žiniasklaidai

Pavargusi nuo „covidinės“ depresijos Europa projektuoja ekonomikos atsigavimą. Europos Sąjunga ragina savo šalis nares gelbėti labiausiai nuo pandemijos nukentėjusius sektorius, pasinaudoti paramos mechanizmais.

Niekas nepaneigs, kad turizmas yra tas sektorius, kuriam pagalbos reikia labiausiai. Lietuvoje iki pandemijos turizmo sektoriuje tiesiogiai dirbo 14 tūkstančių žmonių, dar  35 tūkstančiai – su turizmu susijusiose industrijose. Vien viešbučių ir restoranų sektorius įdarbino daugiau nei 42 tūkstančių darbuotojų. 2019 metais turizmo sektorius į valstybės biudžetą sumokėjo 1,3 mlrd. eurų. Jau lygiai metai, kai dešimtys tūkstančių žmonių yra prastovose be vilties sugrįžti į darbo rinką iki 2022 metų. Turizmo verslų pajamos nuo pandemijos pradžios yra kritusios daugiau nei 90 procentų. Turizmo verslas iki šiol nesulaukė jokių pagalbos priemonių, išskyrus paskolas ir atidėtus mokesčius.

Tuo tarpu kitos šalys, projektuodamos ekonomikos atsigavimą, turizmą, kaip paslaugų eksporto šaką, prioretizuoja ir ruošia sparčiam atsigavimui. Italija įsteigė Turizmo ministeriją, Kipras įgyvendina rinkodaros kampaniją ir jau nuo gegužės mėnesio kviečia turistus atvykti. Laimės tas, kas pirmas visu pajėgumu „spurtuos“, juk žmonės nenustos keliavę vos tik nusistovės keliavimo taisyklės.

Argi Lietuvai nereikia turistų, kurie čia atvykę paliktų savo per pandemiją sutaupytus tūkstančius pirkdami paslaugas ne tik iš apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus, bet ir turgaus prekeivių, ūkininkų, savarankiškai dirbančių gidų, menininkų ir t. t.

Į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją atėjo dirbti žmonės, kurie su atvykstamojo turizmo skatinimu matyt iki šiol neturėjo nieko bendra. Demonstruojama gera valia baigiasi neveiksnumu. Dabar, kai pats laikas pradėti kalbėti apie turizmo gaivinimo priemones, ministerija iš planuojamų finansuoti iniciatyvų išbraukia visą paketą, kurio tikėjosi turizmo verslas kontaktų užmezgimui (parodos, verslo misijos, verslo kontaktų mugės ir pan.) . Tuo metu, kai viso pasaulio turizmo verslas pradės konkuruoti nuo „startinės pozicijos“ , mūsų turizmo verslas, panašu, kad vis dar sėdės ištiesęs „ubago ranką“ prašydamas paremti verslo skatinimo iniciatyvas, o asocijuotos turizmo verslo struktūros vis dar rašinės raštus. Su tokia politika, mielieji, toli nenuvažiuosime ir savo šalies ekonomikos neatgaivinsime.

Kitas antausis, kurio sulaukė turizmo verslas praėjusią savaitę – kruopščiai suplanuotos turizmo rėmimo iniciatyvos pagal RRF planą buvo atmestos viename iš Vyriausybės posėdžių. O Lietuvos Respublikos XVIII Vyriausybės nuostatų įgyvendinimo plane turizmui skirta vos viena kukli eilutė.

Kyla klausimas, ar Ekonomikos ir inovacijų ministerija stokoja profesionalių argumentų ir nesugeba apginti turizmo verslo intereso Vyriausybės posėdžiuose, ar Vyriausybei turizmo, kaip svarbios valstybės ūkio šakos suvokimas baigiasi suvokimu, kaip paatostogauti užsienyje…

Vyriausybės keičiasi, o turizmas taip ir lieka pavainikio vaidmenyje. Net ir dabar, kai kalbame apie poreikį greitai ir efektyviai gaivinti ekonomiką, turizmo, kaip paslaugų eksporto šakos mūsų šalies ekonomikoje vis dar nematome. Matyt didžioji problema yra prioritetuose. Turizmas nepakliūva į prioritetinių ūkio šakų sąrašą. Jis nėra diskusijų objektas nė viename iš šalies Seimo komitetų. Premjerės komandoje nėra nė vieno turizmo srities ambasadoriaus, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos turizmo politika – neveiksni.

Ar tai reikštų turizmo pasmerkimą žlugimui? Būtų nesąžininga visų turizmo verslų atžvilgiu, kurie daugelį metų investavo į verslų plėtrą ir mokėjo mūsų valstybei mokesčius.

Pirma, kas turi įvykti – reikalingas noras gaivinti turizmą iš Vyriausybės pusės. Reikia, kad pati premjerė rastų laiko ir valios susėsti prie apskrito stalo su labiausiai per pandemiją nukentėjusiu turizmo verslu, jei jau Ekonomikos ir inovacijų ministerijos balsas „į dangų neina“. Žinoma, mes ne italai, Turizmo ministerijos nesukursime, tačiau čia ir dabar reikia, kad premjerės komandoje atsirastų kompetentingas patarėjas turizmo klausimams spręsti arba būtų papildomai deleguotas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos turizmo viceministras. Čia ir dabar Lietuvos Respublikos Seime turi atsirasti Turizmo komisija, kuri padėtų spręsti turizmo sektoriaus gaivinimo klausimus.

Neatidėliojant reikia koreguoti Vyriausybės veiklos planą ir įtraukti prekių ir paslaugų eksporto įstatymo arba programos sudarymą. Jau pats laikas užauginti Lietuvai ambiciją ir pradėti pardavimą tų paslaugų ir produktų, kuriuos sukuria talentingi Lietuvos žmonės. Kitaip mes ir liksime mažiausiai dar dešimčiai metų į priekį vien pigios žaliavos ir pigios darbo jėgos valstybe – donoru.

Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Komentarai