Nuo Jogailaičių iki šių dienų: lietuviškas paveldas Švedijoje – naujame žemėlapyje

Švedijoje slypi gausybė lietuviškų pėdsakų – nuo Jogailaičių dinastijos iki XX a. lietuvių menininkų darbų. Tokius ir daugybę kitų lietuviškų ženklų Švedijoje netrukus padės atrasti naujas žemėlapis. Jį drauge su partneriais kuria Valstybinė kultūros paveldo komisija, tęsdama nuo 2016 m. vykdomą projektą „U-Paveldas“, kuriame kaupiami duomenys apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą visame pasaulyje“, – rašoma Paveldo komisijos pranešime žiniasklaidai.

„Žemėlapis pirmą kartą bus pristatytas spalio 25 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Švedijos Karalystėje, o su projekto rezultatas Lietuvoje bus galima susipažinti lapkričio 27 d. Seimo lankytojų centre vyksiančime renginyje.

Jo metu taip pat bus ir diskusija, kur nagrinėsime Lietuvai reikšmingo paveldo užsienyje politiką, neišspręstas problemas ir galimybes“, – sako projekto vadovė, Paveldo komisijos vyr. specialistė Agnė Pancerovaitė.  

Nuo Jogailaičių dinastijos iki XX a. menininkų: lietuviai Švedijoje

Į Lietuvai reikšmingo paveldo švediškąjį žemėlapį jau įtraukti įvairūs objektai, atskleidžiantys tiek valstybinius, tiek bendruomeninius lietuvių pėdsakus. Tarp jų – Karalių rūmai Stokholme, kuriuose iki šiol galima išvysti Zigmanto Vazos bareljefą su lietuvišku Vyčiu ir kurie mena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasiuntinių vizitus dar XVI a. Reikšminga ir Upsalos katedra, kurioje palaidota Kotryna Jogailaitė bei įvyko Zigmanto Vazos karūnacija – vieta, liudijanti glaudžius dinastinius ryšius tarp Lietuvos ir Švedijos.

Ne mažiau svarbūs ir simboliniai ženklai: Stokholmo etnografijos muziejaus kiemelyje stovintys koplytstulpiai primena Kryžių kalną ir lietuviškąją tradiciją, o Stokholmo kapinėse palaidotas Ignas Jurkūnas-Šeinius – diplomatas, rašytojas ir moderniosios prozos pradininkas. Žemėlapyje atsiranda ir Baltijos šalių palaikymo mitingų vieta Norrmalmstorg aikštėje, kur 1990–1991 m. švedų visuomenė aktyviai reiškė paramą Lietuvos laisvės siekiams

Įtraukti ir kūrybos pėdsakai – Gotlande galima rasti lietuvių menininko Eugenijaus Mindaugo Budrio kūrinius viešosiose erdvėse, o Landskronos Borstahuseno koplyčią puošia Vytauto Kasiulio paveikslas „Sūnaus paklydėlio sugrįžimas“. Tokie objektai liudija, kad lietuvių kultūra įsiliejo į Švedijos visuomenę įvairiomis formomis – nuo valdovų istorijų iki menininkų darbų.

Kodėl svarbu aktualizuoti lietuvišką paveldą užsienyje?

Ši iniciatyva svarbi ne tik istorinės atminties išsaugojimui – ji skirta stiprinti Lietuvos ir Švedijos ryšius, įtraukti lietuvių bendruomenes, pristatyti diasporos indėlį ir skatinti visuomenės domėjimąsi kultūros paveldu.

„Mūsų siekis – kad lietuviškas paveldas būtų atpažįstamas ir prieinamas kiekvienam, nesvarbu, kur jis bebūtų. Šis projektas leis ne tik atrasti svarbius objektus, bet ir įtraukti bendruomenes į jų pažinimą bei išsaugojimą“, – sako Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.

Anot pirmininkės, Paveldo komisija jau ne vienerius metus iš eilės vykdo projektus, skirtus Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje paieškoms, bendradarbiavimui su bendruomenėmis, dokumentavimui ir sklaidai: „Kiekvienais metais pasirenkama vis kita šalis. 2023 m. U-Paveldą papildėme Lietuvos tarpukario modernizmo mokyklos tęstinumo ženklais Jungtinėse Amerikos Valstijose, pernai dėmesys skirtas Prancūzijai, šiemet – Švedijai.

„Kita vertus, nepaisant reikšmingų laimėjimų, suprantame, kad šis darbas yra per didelė našta mažai institucijai– lietuvybės pėdsakų pasaulyje yra sunkiai suskaičiuojam gausa. Todėl mūsų tikslas – ne tik tęsti pradėtą veiklą, bet ir išplėsti ją, įtraukiant daugiau institucijų, stiprinant lyderystę ir veiklos mastą”, – priduria V. Ščiglienė.

Paveldo komisijos kvietimas prisidėti prie duomenų rinkimo

Paveldo komisija taip pat kviečia lietuvių bendruomenes Švedijoje ir kitose šalyse prisidėti prie duomenų rinkimo – dalintis informacija apie objektus, asmenybes ar vietas, turinčias ryšį su Lietuva. Surinkta medžiaga taps bendru visiems prieinamu lobynu, kuris stiprina mūsų kultūrinę tapatybę. Daugiau informacijos, kaip pateikti Jums žinomą vertinga informaciją rasite čia.

Projektas „Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo žemėlapis Švedijos Karalystėje” vykdomas bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos ambasada Švedijos Karalystėje ir Kultūros atašė Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje dr. Gabriele Žaidyte.

Projektą finansuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Projektą įgyvendina Lietuvos kultūros paveldo komisija bendradarbiaudama su partneriais Lietuvoje ir Švedijoje.

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Tai – dvylika nepriklausomų deleguotų ir skiriamų įvairių sričių ekspertų, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.

Pranešimą paskelbė: Justina Gasiūnienė, Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija